Pasiūlymai valdžiai
1. Elektroninis balsavimas
Dabartinė valdymo sistema yra uzurpuota "politikų" ir verslininkų. Realiai demokratija tik deklaruojama. Rinkimų įstatymai taip sutvarkyti kad žmonės gali rinkti ne kitus žmones o jų grupes (t.y partijas). Išrinkus grupę nėra individo t.y atsakomybė, bendravimas, atstovavimas irgi grupinė arba jokia. Pirminis punktas kuris išjudins visus pasikeitimus yra elektroninis balsavimas valstybės bei savivaldos lygyje. Būtina skubiai keisti rinkimų įstatymą, įvesti elektroninį seimo, savivaldos narių rinkimą bei supaprastintą atšaukimą.
2. Tiesioginiai e-rinkimai
Esama "politinio" valdymo sistema degradavo. Reikia skatinti kurtis bendruomenės grupėms kurie rinktu savo atstovus į seimą bei savivaldą. Tik tiesiogiai (Pvz Pašilaičių ar Utenos bendruomenės turėtu savo "gyva" atstovą valdžioje) Būtina kad valdžia susivoktų ir atliktu "eutanaziją" t.y įvestu tiesioginius (ne partinius) seimo bei savivaldos narių rinkimus iš bendruomenės atstovų.
3. Technokratinis valdymas
Būtina įvesti profesionalių vadybininkų komandą ūkio reguliavimui. Negalima rinkti rotacijos būdu politikų į ministrų kėdes. Kur tai matyta kad politikus išrenkame pagal partijas t.y jų net nematydami ir jiems (neaišku kam) patikime valdyti Lietuvos ūkį? Bendruomenės atstovai turi rinkti profesionalius vadybininkus kurie savo ruožtu privalo komunikuoti atgal per bendruomenės atstovus savo sprendimus, išaiškinti jiems bei žmonės savo sprendimus ir tik gavus bendruomenės atstovų pritarimą priimti sprendimus. Reikia kurti valdymo struktūros bei procesų žemėlapius bei automatizuoti reikalingus procesus bei panaikinti procesus kurie daugiau kainuoja administruoti nei duoda naudos.
4. Švietimo skatinimas
Būtina keisti švietimo sistemą idant skatinti jaunimą mąstyti o ne kaupti žinias. Technologinis progresas per spartus kad leisti jaunimui kaupti informaciją kuri yra pasiekiama internete reikalui esant. Privalome mokyti jaunimą kaip susirasti informaciją, kaip sudėlioti informacijos visumą, kaip nuspręsti kas yra visuma. Nustokime leisti telefonu knygas, per 5 studijų metus technologijos pakeičia pasaulį ir paruoštas darbo rinkai jaunuolis nebeatitinka rinkos lūkesčių.
Praleidome XX a ne dėl pačių kaltės ir netapome laisvi ir pasiturintys, nepraleiskime XXI a ir nelikime atsilikę. Juk ne veltui prognozuojama XXI a rykštė atotrūkis tarp protingesnių ir likusių.
Ar tikime kad rinka t.y konkurencija sureguliuos ir aukštųjų mokyklų liks mažiau? Ar jos spaudžiamos priims tiek studentų kiek turės suolų, o kainos mokslo ir toliau mažės dėl tos pačios konkurencijos ir diplomas bus prieinamas už minimalią algą? Tokios ateities kartos mes norime?
5. Darbo santykių sistemos tobulinimas
Reikia keisti darbo santykių sistemą ir įvesti darbuotojų motyvaciją skatinančias apmokėjimo pagal rezultatus sistemas. Verslui svarbiausia darbo efektyvumas (įranga, automatizavimas bei darbuotojų motyvacija) todėl negalima palikti vien tik apmokėjimo/apskaitos sistemos pagal laiką (valandas, dienas ar mėnesius). Kalėjimuose tik taip skaičiuojamas laikas, darbas privalo būti skaičiuojamas paklausos (efektyvumo) rodikliais. Verslas nepardavinėja savo produktų už valandą (nuo seno tik advokatai dar plėšikauja), tai kodėl pirkti turi be efektyvumo pamatavimo rodiklių? Tokia sistema ilgainiui padidins darbo efektyvumą bei darbuotojų pajamas bei privers pasitempti tinginiams. Jei tas nebus padaryta technologinė plėtra sunaikins ir vidurinės klasės darbo vietas taip kaip tai daro paskutiniais metais su žemutine klase.
6. Valdininkų tiesioginė atsakomybė
Būtina pataisyti baudžiamajį kodeksą ir kitus teisės aktus ir aiškiai apibrėžti valdininkų bei tarnautojų tiesioginę atsakomybę už valstybei padarytus ekonominius nusikaltimus ar priimtus korumpuotus sprendimus. Reguliariai tikrinti valdininkų, jų šeimos narių bei bendražygių turtinę padėtį bei jos atitikimą pajamoms.
7. Leisti mokėjimo įstaigoms jungtis prie CB atsiskaitymo centro bei reguliuoti kredito įstaigų akcininkų struktūrą
Kaip žinome Lietuva jau išleido mokėjimo įstaigų ir kt įstatymus (pagal EU normas) bet EU centrinis bankas neleido mokėjimo įstaigoms jungtis prie nacionalinių atsiskaitymų centrų. Nežinia ar čia sistemos nepasiruošimas ar spaudimas iš bankų dėl padidėsiančios konkurencijos, tačiau tai būtina priemonė atskirti skirtingas veiklas. Kredito veikla ir mokėjimo veikla sieja tik pinigai. Jei sistema būtu atskirta, "sprogus" bet kokiam bankui nesutriktu bent jau ekonominė bei komercinė veikla, įmonės bei gyventojai galėtu disponuoti savo lėšomis ir pinigai galėtu netrukdomai atlikti tiesiogine savo kaip mokėjimo priemonės paskirtį. Kredito įstaigų daugumos akcininkai negali būti privatūs asmenys ar bendrovės, nes verslas yra verslas ir bankai nadojami "savo" verslo interesams.
Norint pateikti pasiūlymus prašome prisijungti. (taip pat turėsite gauti esamo diskusijos nario pakvietimą)
