
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs
Spaudos ir informacijos skyrius

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs
Spaudos ir informacijos skyrius
Ketvirtadienis, spalio 29 d. (Briuselis). Atvykusi dviejų dienų darbo vizito į Belgijos Karalystę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje susitiko darbinio pokalbio su Belgų Karaliumi Albertu II (Albert II) bei Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji (Herman van Rompuy).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir karalius Albertas II
Po susitikimo su Belgijos monarchu Lietuvos vadovė sakė, jog Belgų Karalius yra gerai informuotas apie situaciją Lietuvoje ir mūsų šalies aktualijas. Albertas II, suprasdamas energetinės Lietuvos nepriklausomybės svarbą, pasiūlė Lietuvos Prezidentei plačiai pasaulyje žinomų belgų specialistų energetikų paramą bei apmokymus Lietuvos ekspertams. Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai gali būti labai naudingos belgų technologijos branduolinės energetikos, atliekų deginimo ir suskystintų dujų srityse.
Vėliau, susitikusi su Belgijos Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji, Prezidentė D.Grybauskaitė pakvietė dalyvauti atviruose energetikos projektų konkursuose, kuriuos skelbs Lietuva. Pasak valstybės vadovės, belgų technologijos suskystintų dujų srityje gali efektyviai užtikrinti dujų tiekimo alternatyvą.
,,Suskystintų dujų gabenimas jūra yra daug kartų pigesnis, nei statyti stacionarų požeminį terminalą. Tai vienos naujausių technologijų pasaulyje, kurios leistų turėti didžiulę alternatyvą, jei sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, nes galėtume atsigabenti dujų iš kitų regionų. Tai labai nedaug investicijų reikalaujantis projektas jūroje arba pakrantėje,” – sakė po susitikimo su Belgijos premjeru Prezidentė.
Šiandien vakare Prezidentė D. Grybauskaitė Briuselyje dalyvaus Europos vadovų tarybos posėdyje, kur bus tvirtinama Baltijos jūros regiono strategija, svarstomi klimato kaitos ir ES institucijų reformų klausimai.
Kalbėdama tarptautinei ir Lietuvos žiniasklaidai Lietuvos vadovė pabrėžė, jog dauguma naujųjų ES narių laikosi bendros nuostatos, jog joms mokėjimų už gamtosauginius susitarimus ateityje našta tektų mažesnė, ypač mokant už trečiąsias valstybes, kurios teršia daugiausiai.
„Europa yra tausojanti gamtą lyderė, tačiau mums, Lietuvai ir kitoms naujoms narėms, bazė, kurios pamatu skaičiuojami būsimi įnašai nėra palanki, ypač turint omenyje, jog Kyoto susitarimai buvo pasiekti devyniasdešimtųjų metu pradžioje. Visos diskusijos, kurios dabar vyksta, yra labai techniškos, tačiau mes kovojame už tai, kad kuo lygesnė ir proporcingesnė mokėjimų našta būtų skirta kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra pajėgi panešti, kokios ekonomikos pajėgumo yra šiuo metu ir kiek išmeta teršalų,”- sakė Lietuvos Prezidentė.
ES Vadovų Taryba taip pat aptaria Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, išorinių santykių būklę, padėtį Afganistane, taip pat turi patvirtinti Baltijos jūros regiono strategiją.