Pažymėti pranešimai ‘ES’

Regioninė konferencija „Baltijos energijos rinkos jungčių planas“ Vilniuje pradės Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimą

Lapkritis 26th, 2009
Sveikindamas šiandien (2009 m. lapkričio 26 d.)Vilniuje prasidėsiančią Baltijos energijos rinkos jungčių planui (BEMIP) skirtą regioninę konferenciją, Europos Komisijos narys Andris Piebalgs sakė, kad „BEMIP yra vienas iš svarbiausių ES projektų, Baltijos jūros strategijos stuburas, energijos tiekimo patikimumo ir solidarumo veiksmų plano dalis“.
Pasak už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario, Baltijos energijos rinkos jungčių planas sieks sukurti regione realiai veikiančią elektros energijos rinką, įvairinti energijos išteklių tiekimą ir kurti naujas darbo vietų. Iš Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytų lėšų BEMIP energetinės infrastruktūros projektams gali būti skirta iki pusės milijardo eurų, kurie mažins Baltijos šalių energetinę izoliaciją.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs

14:00 val. Reval Hotel Lietuva konferencijų centre (Konstitucijos pr. 20) prasidedančioje konferencijoje įžanginį žodį pasakys Lietuvos Respublikos energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Konferencijos dalyvius sveikins ir BEMIP įgyvendinimo klausimais diskutuos Europos Komisijos Transporto ir energetikos padalinio direktorius Heincas Hilbrechtas, ES Šiaurės investicijų banko prezidentas Džonis Akerholmas, Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO–E generalinis sekretorius Konstantinas Stašus. Renginyje taip pat dalyvaus už Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų sujungimą atsakingas europinis koordinatorius Vladislavas Mielčarskis.
Konferencijoje apie BEMIP Veiksmų plane numatytus projektus diskutuos Baltijos jūros regiono šalių vyriausybių atstovai, energetikos kompanijos ir į energetikos projektus investuojančios tarptautinės finansinės institucijos ir bankai, europinės energetikos asociacijos, energetikos rinką ir kainas reguliuojančios institucijos ir kiti energetikos ekspertai. Tikimasi, kad toks suinteresuotų šalių forumas padės sparčiau siekti BEMIP iškeltų tikslų.
BEMIP planas patvirtintas 2009 m. birželio 17 d. aštuonių Baltijos jūros regiono ES šalių ir Europos Komisijos pirmininko Ž. M. Barozo pasirašytu supratimo memorandumu. Pagrindinis plano tikslas – sukurti sklandžiai veikiančią integruotą energijos rinką Baltijos jūros regione.
Kada Baltijos jūros regionas atsidurs viename tinkle?
Praėjus penkeriems metams nuo ES plėtros Lietuva, Latvija ir Estija lieka beveik izoliuotos nuo ES energetikos tinklų. Baltijos ir Šiaurės jūrose ima veikti didžiuliai vėjo parkai, tačiau kol nėra tinklo jungčių, jose generuojama elektros energija Lietuvos nepasieks. Dujos ES vartotojus netrukus pasieks naujais dujotakiais, tačiau kokia iš to nauda Baltijos šalių vartotojams, jeigu jų šalys neturi  jungčių su kitų ES regionų dujų tinklais.
Todėl Europos Komisijos iniciatyva buvo parengtas Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas (BEMIP), kuriuo siekiama sukurti realią rinką, saugiau tiekti energiją ir tuo pačiu sukurti darbo vietų ir suteikti daugiau prošvaisčių nuo energijos importo priklausomam regionui. Pagal BEMIP visų Baltijos jūros regiono šalių (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Norvegijos) energetikos sistemos būtų susietos jungtimis. Jungtys ne tik sudarytų sąlygas skatinti rinką ir konkurenciją, prekiauti nepaisant netrukdomam politinių sienų ir fizinių kliūčių, o prireikus parodyti solidarumą.
BEMIP yra vienas svarbiausių ES projektų, ES energetikos tiekimo patikimumo ir solidarumo veiksmų plano dalis ir europinės Baltijos jūros strategijos ašis. BEMIP projektą taip pat turėtų papildyti kitas ES pirmenybinis projektas – Šiaurės jūros vėjų parkų tinklas. Iš Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytų lėšų BEMIP projektams gali būti skirta iki pusės milijardo eurų. BEMIP yra viena iš ES šalis siejančių solidarumo ir bendro supratimo apraiškų; jis parodo, koks vaisingas gali būti regionų šalių bendradarbiavimas naudojantis ES struktūromis ir kaip bendras politinis ryžtas gali vesti į realią pažangą.
Šiandien energetikos sektoriaus atstovai iš visų Baltijos jūros regiono šalių susitiks Vilniuje tartis jau dėl konkrečių energetikos rinkų jungimo veiksmų. Konferencijoje suinteresuotosios šalys iš visų regiono valstybių įgys galimybę labiau įsitraukti į BEMIP projektus. Dabar rengiami realūs projektų įgyvendinimo svarbiausiose srityse (rinkų integracijos ir elektros jungčių) grafikai.
Komisija toliau rems ir stebės BEMIP procesus, kad piliečiai ir verslas Lietuvoje ir visose Baltijos regiono ES valstybėse galėtų patikimai apsirūpinti tvariais energijos ištekliais, kuriuos gali pasiūlyti ES. Padaryta gera pradžia, tačiau kelias dar ilgas.

www.europa.eu/lietuva

Spaudos ir informacijos skyrius

Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

J. M. Barroso atsakė europarlamentarams apie naująją Komisiją ir energetiką

Lapkritis 25th, 2009
Antradienio (2009-11-24) popietę Strasbūre europarlamentarai klausinėjo EK pirmininko J. M. Barroso įvairiomis temomis, tarp jų – apie naujosios Komisijos sudėtį bei ignalinos AE uždarymą. EK pirmininkas teigė gavęs visų 27 ES šalių komisarų kandidatūrų siūlymus. Devynios iš jų – moterys.

Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph Daul (Prancūzija) nuogąstavo, kad žiemą vėl gali kilti dujų tiekimo per Ukrainą krizė, ir teiravosi apie prevencines priemones. J. M. Barroso atsakė, jog išankstinio įspėjimo sistema, dėl kurios sutarė ES ir Rusija, turėtų apsaugoti nuo netikėtumų.

Manuelis Barroso

Manuelis Barroso

Socialistų ir demokratų lyderis Martin Schulz (Vokietija) paprašė Komisijos pirmininko įvertinti Bulgarijos ministro pirmininko komentarą, siūlantį uždrausti Bulgarijos socialistų partiją. J. M. Barroso atsakė, jog demokratinėje valstybėje gali veikti visos demokratinės partijos.
Liberalų ir demokratų aljanso vadovas Guy Verhofstadt (Belgija) teiravosi apie planus padalinti esamus aplinkos bei teisingumo ir vidaus reikalų komisaro postus. Jis siūlė nesuplakti prieglobsčio ir imigracijos klausimo su saugumu. Atsakydamas EK pirmininkas teigė, kad svarbu turėti atskirą klimato kaitos komisarą, taip pat atskirti pagrindinių teisių ir vidaus reikalų sritis.
Žaliųjų lyderis Daniel Cohn–Bendit (Vokietija) klausė, ar naująją Komisijos sudėtį nulems pats J. M. Barroso, ar ES šalių primesta valia. J. M. Barroso teigė pats nuspręsiąs dėl naujosios Komisijos postų pasidalijimo.
Europos konservatorių ir reformistų lyderis Michał Tomasz Kamiński (Lenkija) klausė Komisijos pirmininko apie tai, kaip ketinama sustiprinti ES bendrąją rinką. J. M. Barroso informavo, jog Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas šiuo klausimu.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Lothar Bisky (Vokietija) klausė, ar EK pirmininkas paskatins naująją Komisiją pasimokyti iš „neteisingos rinkos ekonomikos“ klaidų. Atsakydamas J. M. Barroso žadėjo daug dėmesio skirti švietimui, nenutrūkstamam mokymuisi, darbuotojų mobilumui, taip pat socialinės atskirties ir skurdo įveikimui.
Tuo tarpu Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovas Rolandas Paksas klausė apie galimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad „branduolinio kuro saugyklos nepastatytos ir rusenančios kasetės bus laikomos reaktoriuje mažinant branduolinę saugą regione“, o „pakeičiantys generatoriai bus pastatyti tik po trejų metų ir Lietuvai trūks elektros energijos“. „Kas prisiims atsakomybę už sumažėjusią branduolinę saugą šiame regione ir už padidėjusią riziką ES piliečiams?“ – klausė R. Paksas.
J. M. Barroso ragino laikytis Lietuvos stojimo į ES sutarties, tačiau žadėjo veikti kartu su Lietuvos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti branduolinę saugą ir energijos tiekimą. Komisijos pirmininkas teigė neseniai surengtame susitikime su Rusijos prezidentu D. Medvedevu paraginęs atnaujinti naftos tiekimą „Družbos“ naftotiekiu.
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai

Tel. (8 5) 212 1530, 212 0766; mob. (+370) 689 53306; faks. (8 5) 261 98 28; el. p. rolandas.pyragis@europarl.europa.eu

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Belgų Karalius siūlo paramą Lietuvos Prezidentei

Lapkritis 1st, 2009

Ketvirtadienis, spalio 29 d. (Briuselis). Atvykusi dviejų dienų darbo vizito į Belgijos Karalystę, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje susitiko darbinio pokalbio su Belgų Karaliumi Albertu II (Albert II) bei Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji (Herman van Rompuy).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir karalius Albertas II

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir karalius Albertas II

Po susitikimo su Belgijos monarchu Lietuvos vadovė sakė, jog Belgų Karalius yra gerai informuotas apie situaciją Lietuvoje ir mūsų šalies aktualijas. Albertas II, suprasdamas energetinės Lietuvos nepriklausomybės svarbą, pasiūlė Lietuvos Prezidentei plačiai pasaulyje žinomų belgų specialistų energetikų paramą bei apmokymus Lietuvos ekspertams. Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai gali būti labai naudingos belgų technologijos branduolinės energetikos, atliekų deginimo ir suskystintų dujų srityse.

Vėliau, susitikusi su Belgijos Ministru Pirmininku Hermanu van Rompuji, Prezidentė D.Grybauskaitė pakvietė dalyvauti atviruose energetikos projektų konkursuose, kuriuos skelbs Lietuva. Pasak valstybės vadovės, belgų technologijos suskystintų dujų srityje gali efektyviai užtikrinti dujų tiekimo alternatyvą.

,,Suskystintų dujų gabenimas jūra yra daug kartų pigesnis, nei statyti stacionarų požeminį terminalą. Tai vienos naujausių technologijų pasaulyje, kurios leistų turėti didžiulę alternatyvą, jei sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, nes galėtume atsigabenti dujų iš kitų regionų. Tai labai nedaug investicijų reikalaujantis projektas jūroje arba pakrantėje,” – sakė po susitikimo su Belgijos premjeru Prezidentė.

Šiandien vakare Prezidentė D. Grybauskaitė Briuselyje dalyvaus Europos vadovų tarybos posėdyje, kur bus tvirtinama Baltijos jūros regiono strategija, svarstomi klimato kaitos ir ES institucijų reformų klausimai.

Prezidento spaudos tarnyba
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Prezidentė: Švelninant klimato kaitos padarinius mokesčių paskirstymas turi būti proporcingas

Spalis 31st, 2009
Ketvirtadienis, spalio 29 d. (Briuselis). Europos Vadovų Tarybos posėdyje pirmą kartą dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė aktyviai gina Baltijos ir kitų naujųjų ES šalių interesus prasidedančioje Europos lyderių diskusijoje dėl bendros pozicijos artėjančiame pasauliniame susitikime Kopenhagoje dėl klimato kaitos padarinių sušvelninimo.

Kalbėdama tarptautinei ir Lietuvos žiniasklaidai Lietuvos vadovė pabrėžė, jog dauguma naujųjų ES narių laikosi bendros nuostatos, jog joms mokėjimų už gamtosauginius susitarimus ateityje našta tektų mažesnė, ypač mokant už trečiąsias valstybes, kurios teršia daugiausiai.

„Europa yra tausojanti gamtą lyderė, tačiau mums, Lietuvai ir kitoms naujoms narėms, bazė, kurios pamatu skaičiuojami būsimi įnašai nėra palanki, ypač turint omenyje, jog Kyoto susitarimai buvo pasiekti devyniasdešimtųjų metu pradžioje. Visos diskusijos, kurios dabar vyksta, yra labai techniškos, tačiau mes kovojame už tai, kad kuo lygesnė ir proporcingesnė mokėjimų našta būtų skirta kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra pajėgi panešti, kokios ekonomikos pajėgumo yra šiuo metu ir kiek išmeta teršalų,”- sakė Lietuvos Prezidentė.

ES Vadovų Taryba taip pat aptaria Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, išorinių santykių būklę, padėtį Afganistane, taip pat turi patvirtinti Baltijos jūros regiono strategiją.

Prezidento spaudos tarnyba
http://www.prezidentas.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/prezidente_svelninant_klimato_kaitos_padarinius_mokesciu_paskirstymas_turi_buti_proporcingas.html
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter
Mano Lietuva tinklaraščio lankytojai