Archyvas ‘Vilnius’ kategorijos

Prezidentūroje rengiama diskusija, kaip apsaugoti apie korupciją pranešančius asmenis

Lapkritis 25th, 2009

Antradienis, lapkričio 24 d. (Vilnius). Rytoj, lapkričio 25 d. 10 val. LR Prezidentūroje (S.Daukanto a.3, Vilnius) organizuojama pirmoji diskusija apie Pareiškėjų apsaugos įstatymo projektą.

STT, FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) atstovai diskutuos, kaip garantuoti teisinę apsaugą apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusiems šalies gyventojams, analizuos naują Pranešėjų apsaugos įstatymo redakciją bei šio įstatymo taikymo galimybes, kitų šalių patirtį ginant apie korupciją pranešančius žmones nuo galimo persekiojimo ir susidorojimo.

„Transparency International” duomenimis, 2009m. šalies korupcijos suvokimo indeksas padidėjo, tačiau Lietuva vis dar yra tarp valstybių, kurios laikomos nesugebančiomis kontroliuoti korupcijos. Specialistų teigimu, visuomenės įtraukimas į kovą su kyšininkavimu – vienas veiksmingiausių korupcijos prevencijos būdų. Šalies gyventojai raginami būti pilietiškais ir, pastebėjus korupcijos atvejus, pranešti specialiosioms tarnyboms. TILS tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008″ rodo, kad daugiau nei 85% respondentų pranešėjus laiko drąsiais ir pilietiškais žmonėmis, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra tokius pareiškėjus ginančio įstatymo. Pareiškėjo statusas ir apsauga neapibrėžta ir jokiuose kituose nacionalinės teisės aktuose, todėl nesitaikstyti su korupcija nusprendę šalies gyventojai nėra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo (pvz., atleidimo iš darbo).

Ankstesnė iniciatyva – „Pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus apsaugos įstatymo” projektas Seime buvo užregistruotas prieš penkerius metus – 2004 m. kovo 30d., tačiau buvo pripažintas tobulintinu ir nepriimtas iki šiol.

Užtikrinti tinkamą pranešėjų apie korupciją teisinę apsaugą Lietuvą įpareigoja JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnis bei Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnis. Tarptautiniai ekspertai jau prieš trejus metus atkreipė Lietuvos dėmesį, kad nėra adekvačių pranešėjų apsaugos taisyklių ir kad konkrečių šios srities teisės aktų trūkumas gali būti laikomas visos sistemos silpnąja vieta. Pernai Tarptautinė organizacija „Global Integrity” pareiškėjų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje įvertino 17 balų iš 100 galimų.

Išanalizavęs pranešėjų apsaugos problemą „Transparency International” Lietuvos skyrius parengė naują Pareiškėjų apsaugos įstatymo redakciją, kurioje aiškiai apibrėžiama pareiškėjo sąvoka ir statusas, pranešėjams teikiamos apsaugos sąlygos ir priemonės.
„Transparency International” ekspertų neseniai atliktame korupcijos suvokimo tyrime labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis Lietuvoje įvardijamas ne tik kyšininkavimas, bet ir piktnaudžiavimas tarnyba, nepotizmas (giminių ir bičiulių protegavimas).

Daugiau informacijos – LR Prezidentės patarėjas Valdas Jacynas tel. : 8-5-2664091, mob. tel. 869842235

Prezidento spaudos tarnyba
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Tautinių vertybių sąskaita nuolaidžiauti – nevalia

Lapkritis 2nd, 2009

LR Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Jame prašoma KT išaiškinti, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardo ir pavardės rašymas kitais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą. Kartą KT jau išaiškino, tačiau baigusio kadencijas prezidento Valdo Adamkaus pažadai ambicingajai Lenkijai neduoda ramybės Seimui ir KT, kad būtų kitaip, kad Lietuva suteiktų privilegiją Lietuvos lenkams jų pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis (kodėl tik lenkams?!).

Taigi – kodėl tik lenkams? Kodėl tie lenkai, būdami Lietuvos lenkais, Lietuvos piliečiais, o ne lenkais Lietuvoje, Lenkijos piliečiais, panūdo elgtis pagal Lenkijos įstatymus Lietuvoje?
Akivaizdu, kad ne Lietuvos lenkams, tikriems Lietuvos piliečiams atėjo į galvą siekti tokios privilegijuotos padėties, o buvusiems „autonomininkams“ ir juos palaikančiai Lenkijai, vis dar su nostalgija žvilgčiojančiai į Pilsuckio ir Želigovskio anuomet okupuotą Vilniaus kraštą.
Kai sprendžiami Tautai ir jos valstybei jautrūs klausimai, pataikavimams, nuolaidžiavimams tautinių vertybių sąskaita neturi būti vietos. Apie tai jau iš Amžinybės kalba Vytautas

Rašytojas, publicistas, žurnalistas V. Alantas

Rašytojas, publicistas, žurnalistas V. Alantas

Alantas.

Rašytojas, žurnalistas, publicistas V. Alantas 1987 m. parašė knygą „Tauta istorijos vingiais“. Knyga 1990 m. buvo išleista Čikagoje, o jos fotografuotas leidinys 1992 m. – Vilniuje. Knygos skyrelyje „Prieš prakalbant“ autorius prisipažįsta: „Knygą rašiau nežinau kiek metų. Kartais pagalvoju, tarsi būčiau rašęs visą gyvenimą… Sunku nusakyti, kada tautos ideologijos dalykai prasideda ir kada baigiasi. Tauta yra gyvas, nuolat pirmyn žengiantis organizmas, tad ir savaime peršasi išvada, kad tautą reikia nuolat kurti“.

Ši knyga, parašyta patrauklia ir žodinga kalba, verta vadinti tautinės ideologijos vadovu, ji greta Katekizmo, etikos pagrindų bei Konstitucijos turėtų būti nagrinėjama mokyklose. Rašinėlio apimtis neleidžia plačiau nagrinėti knygos turinio, tačiau dalį, mano manymu, itin svarbių teiginių iš skyriaus „Pasisakymai“, kuriuos autorius palygino su savo ilgo gyvenimo ir didelės bylos konspektine apžvalga, verta cituoti:

– Jokia kita tauta nedavė savo kaimynams tiek savo kraujo ir smegenų, kaip lietuvių tauta.
– Valstybėje gali būti daug įvairių konfesijų, bet tautos vienijantį branduolį sudaro lietuvybė.
– Tauta be savos kalbos ir kultūros pasmerkta išgaišti.
– Tauta atskleidžia ir išryškina savo asmenybę didvyrių žygiais ir kūrybiniais darbais ir kalba į pasaulį savo talentų lūpomis.
– Tautos paskirtis – surasti savo teisingą tautinį kelią amžių vingiuose.
– Tauta, paklydusi savo istorijos vingiuose, ima orientuotis pagal svetimas gaires.
– Tikras patriotas bus ne tas tautietis, kuris garsiai trimituoja per tautos šventes, bet tas, kuris įmūrija patvarią plytą į tėvynės pastatą.
– Kada užtvenksim lietuviško kraujo srovę, tekančią į svetimus baseinus ir sukančią svetimas girnas, kada atgręšim srovę į save?
– Mylėk teisybę, bet pirmų pirmiausia mylėk savo tautos teisybę.
– Lietuvybės drungnumas – pakelė į tautinį susinaikinimą.
– Lietuvis neatlaiko „svetimo klimato“, nors savybėje jo narsybė neginčytina.
– Lietuviška šeima – lietuvybės negęstantis židinys, arba su lietuvybe atsisveikinimo kryžkelė…
– Nulietuvėjimas – tautinė savižudybė ir trąša svetimiems dirvonams.
– Lietuvis nenusileis lietuviui, bet greit kapituliuoja prieš kitatautį. Ar tai įsisenėjusi iš baudžiavos laikų atlieka, ar tautinio subrendimo stoka, ar imlių svetimybių pamėgimas, ar viskas kartu?
– Lietuvį tyko per daug pagundų ir pavojų tapti tautos atskalūnu: mums verkiant reikia lietuvybės apaštalų.
– Tautos išdavimas – didžiausias dievų keršto šaukiantis nusikaltimas.
– Nėra ko brautis į svetimą sąžinę ir šnipinėti, kas kokiam dievui žibina žvakutę: svarbiausia, kad ten skaisčiai liepsnotų lietuvybės liepsna.
– Kova dėl lietuvybės yra yrimasis prieš milžinišką srovę.
– Niekad neužmirškime kelių, vedančių į gimtosios kalbos lopšį!
– Vargu ar rasime kitą tautą, kuri būtų parodžiusi tiek heroizmo kovodama už savo laisvę kaip lietuviai, bet kodėl jos žiedai taip greit nuvysta, patekę į svetimą dirvą?
– Mes didžiuojamės esą narsios tautos palikuonys ir žvanginame kardais su savo broliais lietuviais, kartais pamiršdami net ir tikruosiuos savo priešus.
– Lietuvybė, neturinti šaknų istorijoje, yra kasdienybės paviršiumi plūduriuojantis laivas, kurį vėjai blaško kaip nori, jau nekalbant apie audras.
– Tautos istorija kaip didysis epas, kuris gal ir turi pradžią, bet neturi pabaigos.
– Lietuvio tautybės atgimimas dar nėra baigtas.
– Sekantis XXI amžius bus lietuvio tautybės galutinio subrendimo amžius.
– Lietuvis apčiuops lietuvybės šaknis, kurios jį sieja su tautos senais mistiniais paversmiais.
Valstybės valdymo mechanizmui pakeisti pakanka kelių mėnesių, pakelti ekonomiką kelerių metų, o prikelti kosmopolitiškai pažeistą tautą reikia šimtmečio. Šitai turi suvokti lietuvybei neabejinga valdžia ir visuomenė. Tautinių vertybių sąskaita nuolaidžiauti – nevalia.
2009-11-02
Algimantas Zolubas, Vilnius
http://www.voruta.lt/rubrikos/132/2503
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Kėslui vilniečius paversti pasyviais nuodų rūkaliais – užkarda

Lapkritis 2nd, 2009

Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubas š. m. spalio 23 d. kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir į Ministrą Pirmininką su prašymu apginti nuo Rubikono vilniečiams peršamos nuodingų „rūkalų“ grėsmės. Vilniečiai yra sunerimę dėl numatomos, „Rubicon Group“ globojamos, Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos statybos Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajone.

Savo pasipriešinimą jie reiškia tūkstančiais parašų, laiškais įvairioms institucijoms, tarp jų – Aplinkos ministerijai, piketais. Tam turi neatmestiną pagrindą, nes pasaulinė patirtis ir mokslininkų neigiamos išvados apie tokį atliekų naikinimo būdą yra vienareikšmės: atliekų deginimas – mirštanti, aplinkai žalinga technologija.
Nepaisydama visuomenės pasipriešinimo, Vilniaus Savivaldybė akivaizdžiai proteguoja minimos gamyklos statybą, ignoruoja visuomenės balsą. Antai Vilniaus miesto Savivaldybės

A Zolubas

A Zolubas

administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoja išplatino raštą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kuriame pranešama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, išnagrinėjo patikslintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritaria regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei (Jočionių g. 13, Vilniuje).

Visuomenė pasitelkusi mokslininkus nagrinėjo gamyklos projektą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tiek projekte, tiek ataskaitoje konstatavo nepaneigiamas ydas, todėl Savivaldybės organizuotame pasitarime atmetė tiek gamyklos statybos idėją, tiek ataskaitą.
Netenka abejoti, kad aukščiau minimas raštas radosi su Savivaldybės administracijos ir paties mero pritarimu, o tai – akivaizdus visuomenės balso ignoravimas su įtampos bei aistrų skatinimu.
Iš tikrųjų atliekų tvarkymas Vilniuje ir kitose Respublikos vietose turėtų būtų organizuojamas Europos Sąjungos dokumentuose nustatytų prioritetų tvarka: atliekų prevencija, atliekų pirminis ir antrinis rūšiavimas, atliekų antrinis panaudojimas, atliekų perdirbimas, kitoks atliekų šalinimas, įskaitant biodujų gamybą, kompostavimą ir kt.
Lazdynų ir kaimyninių Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau tapo pasyviais fekalijų dvoko rūkaliais, kurie sklinda dieną ir naktį iš vandenvalos dumblo telkinio. Savivaldybė, skelbdama kad ta smarvė sveikatai nekenkia, akiplėšiškai meluoja. Iš tikrųjų jei dvokas vidurnakty pažadina iš miego, jei veikia psichiškai, jis tiesiogiai kenkia sveikatai.
Tik iš žiniasklaidos visuomenė sužinojo apie kitą veikiantį kenksmingų „rūkalų“ šaltinį Lazdynų mikrorajone – medicininių atliekų deginimo UAB „Senovė“. Pasirodo, steigiant tą atliekų deginimo „pečių“, plačioji visuomenė nebuvo supažindinta su jo grėsme, deramai nepasipriešino, todėl dabar turi pasikliauti pelno siekiančių pečkurių garbės žodžiu.
Žinodamas dėl korupcijos Vilniaus Savivaldybėje ne kartą paaiškėjusius smerktinus faktus, stebėdamas jos gudravimą brukant ydingą komunalinių atliekų naikinimo projektą bei reikšdamas nepasitikėjimą Savivaldybės veiklos skaidrumu, Klubas kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir Premjerą su prašymu apginti visuomenės interesą.

Tikėkimės, kad aukščiausios Valstybės institucijos išgirs visuomenės balsą, užkirs kelią savivaliautojų kėslams paversti vilniečius pasyviais nuodų rūkaliais.

2009-11-02
Algimantas Zolubas, Vilnius

http://www.voruta.lt/rubrikos/132/2502

Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Vilniaus apskričiai – septyniasdešimt

Lapkritis 2nd, 2009
2009 m. spalio 27 dieną

Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpose įvyko istorinė konferencija „Vilniaus apskričiai – 70“, skirta Vilniaus apskrities atkūrimo 70–mečio paminėjimui.

Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas, pranešimus skaitė akademikas profesorius habil. dr. Antanas Tyla,

Vilniaus apkrities žemėlapis

Vilniaus apkrities žemėlapis

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Zita Tiukšienė, Genocido ir rezistencijos centro vyriausiasis specialistas Stanislovas Buchaveckas, Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Vilniaus apskrities viršininko padėkos buvo pareikštos žmonėms, kurie daug nusipelnė kultūriniam ir tautiniam Vilnijos krašto atgimimui. Tai „Vorutos“ skaitytojams gerai pažįstami prof. Kazimieras Garšva, žinomas pedagogas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordininkas Algimantas Masaitis, laikraščio „Voruta“, kuris neseniai atšventė 20 metų sukaktį, leidėjas ir redaktorius Juozas Vercinkevičius ir kiti.
Įvyko Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos konservatorijos mokytojų ir mokinių koncertas.

Istorinių lūžių kryžkelėse

Pasak prof. habil. dr. A. Tylos, Vilniaus apskritis, kaip administracinis vienetas, susiformavo jau buvusios Lietuvos kunigaikštystėje ir buvo žinoma nuo XVI a., o Lietuvos Taryba, 1918 m. skelbdama „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, „tik pakartojo mūsų tautos sąmonėje išlikusį ilgų okupacijų metų nesunaikintą šio Lietuvos krašto svarbos valstybinio gyvenimo praeičiai, dabarčiai ir ateičiai suvokimą.“ 1920 m. šio krašto dalis buvo atplėšta nuo Laisvos Lietuvos. Kai 1939 m. SSSR ir Vokietija pasidalijo Lenkiją, Vilnius sugrąžintas Lietuvai ir tų pačių metų spalio 27 dieną pradėjo veikti istorinę sostinę ir jos apylinke vienijantis administracinis vienetas – apskritis.
Pirmuoju Vilniaus apskrities vadovu tapo Jonas Šlepetys.
Įsigilinus į Vilniaus apskrities istoriją tvirtinama, jog čia sutelktas visas Lietuvos valstybės kūrimosi ir jos plėtros istorinis paveldas: Vilnius, Trakai, Kernavė, Maišiagala, Medininkai, Dubingiai…
Visais amžiais čia buvo Lietuvos valstybingumo židinys.
Prieš dvidešimtį metų ir dabar
Sovietinės okupacijos metais vietoje Vilniaus apskrities jos teritorijoje buvo įsteigti Naujosios Vilnios, Vilniaus, Nemenčinės ir Šalčininkų rajonai. Atkūrus nepriklausomybę, 1995 m. buvo atkurta ir Vilniaus apskritis, o jos pirmuoju valdytoju paskirtas Alfonsas Macaitis.
Šiandieną Vilniaus apskritį sudaro aštuonios savivaldybės: Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Elektrėnų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės Vilniaus rajonai. Ir kiekvienas jų svarbus tiek istoriniu kultūriniu, unikaliu gamtiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Minėtose savivaldybėse esantys į UNESCO paveldo sąrašus įtraukti objektai įpareigoja tarptautinės bendrijos akivaizdoje. „Vilniaus apskritis didžiausia šalyje pagal teritoriją ir gyventojų skaičių (plotas sudaro apie 15 procentų šalies teritorijos, gyvena – apie 34 procentu visų šalies gyventojų, jai tenka apie 36 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto), – tvirtino jis. – Esame daugiatautis regionas. Apie pusė apskrities gyventojų yra lietuviai, trečdalis – lenkai, dešimtadalis – rusai, daug baltarusių, ukrainiečių, žydų, karaimų bei kitų. Kaip savo pranešime pažymėjo dabartinis Vilniaus apskrities viršininkas J. Vasiliauskas, ši apskritis ypatinga tuo, kad joje istoriškai susiklostė specifinės švietimo sistemos sąlygos. Prireikė veiksmų, kurie būtų nukreipti į tautinės savimonės atgaivinimą ir puoselėjimą šiame krašte. 1996–1997 m laikotarpiu čia buvo įsteigtos pirmos septynios lietuviškos mokyklos: pagrindinės – Buivydiškėse, Buivydžiuose, Medininkuose, Sužionyse, pradinė – Eitminiškėse, Akmenynėje ir Turgeliuose.
1997–2000 metais Vilniaus apskričiai vadovavo Alis Vydūnas. Tuo laikotarpiu krašte buvo įsteigtos 23 pradinės ir pagrindinės mokyklos, viena vidurinė, taip pat lietuviški vaikų darželiai Lavoriškėse, Čekoniškėse, Visalaukėje, Rakonyse, Glitiškėse, Bezdonyse, Karvyje, Šumske, Galgiuose, Mickūnuose. Šalčininkų rajone įkurtos Kalesninkų, Butrimonių, Purvėnų, Jurgelionių, Šarkaičių, Čiužiakampio, Juršiškių, Kurmelionių, Dailidžių mokyklos, vaikų darželis Butrimonyse ir vaikų darželiai. Apskritis iš Švietimo ministerijos perėmė Juodšilių Šilo ir įsteigė Riešės vidurines mokyklas, kurios ilgainiui tapo gimnazijomis.
Dabar statoma nauja lietuviška mokykla Lavoriškėse, LR vyriausybė skyrė lėšų Maišiagalos LDK kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos statybai. Pasak apskrities viršininko, joje vaikai turėtų pradėti mokytis jau po kalėdinių atostogų.
Apskrities viršininko teigimu, kita itin svarbi sritis – žemėtvarka, kurios funkcijos apima apie 80 proc. apskrities viršininko administracijos darbo. Čia Vilniaus apskritis taip pat specifiška tuo, jog, skirtingai nuo kitų Lietuvos teritorijų, turi išlikusius gatvinius rėžinius kaimus. Prieš 18 metų, kai visoje Lietuvoje buvo pradėta vykdyti žemės reforma, Vilniau bei Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas ir reforma sustabdyta: trūko dokumentų, buvo daug pageidaujančių žemes persikelti arčiau Vilniaus. Švenčiant apskrities septyniasdešimtmetį nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki rugsėjo mėnesio buvo atkurtos 92, 2 proc. kaimo ir 27, 47 proc. – miesto teritorijose.
Vilniaus apskrities socialinės globos įstaigose gyvena apie 1 860 globotinių, pradėjo veikti Resocializacijos centras. Nors apskrities viršininkas tvirtina, jog Sveikatos apsaugos sistemoje neketinama imtis „jokių reformų ir restruktūrizacijų“, o perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai, Sveikatos priežiūros įstaigose buvo atlikti pastatų bei vidaus patalpų remonto darbai, atnaujinta infrastruktūra.
Švietėjiškų funkcijų net ir sunkmečiu neapleidžia apskrities bibliotekos, kurios šiuo metu vykdo projektą „Vilnijos vartai“. Pasak projektą pristačiusios Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjos Zitos Tiukšienės, projekto tikslas – atskleisti visuomenei vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį: dramatiškos istorijos, turiningos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą.
Teritorinio administracinio pertvarkymo perspektyva

Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiryžusi pertvarkyti šalies teritorinį administracinį valdymą. Jos 2008–2012 metų veiklos programoje patvirtinta nuostata,kuria reformuojamos apskritys, paliekant regionus ir jiems atstovaujančias regionų plėtros tarybas. Kitų metų liepos 1 dieną numatoma baigti pirmąjį apskričių reformos etapą.
„Ypatingą vietą apskrityje užima Vilniaus regiono plėtros taryba, – sakė J. Vasiliauskas. – Priminsiu, kad tai iš apskrities viršininko, regiono savivaldybių merų ir deleguotų savivaldybių tarybų narių sudaryta institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą apskrityje. Mūsų vizijoje Vilniaus apskritis – lyderiaujantis Rytų ir Vidurio Europos regionas,europinis verslo, mokslo ir technologijų, kultūros centras su puikiai išvystyta susisiekimo sistema, gebantis dinamiškai vystytis ir užtikrinti sveiką ir kokybišką gyvenimo aplinką.“

Faktai ir Skaičiai

Atgavus Nepriklausomybę, apskritys Lietuvoje atkurtos 1994 m. gruodžio 30 d. Seime priimtas apskričių valdymo įstatymas.
2009 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudarė 7 departamentai ir 5 skyriai.
Administracijoje dirba 384 darbuotojai.

Pavaldžių įstaigų skaičius:

Švietimo 23
Kultūros 3
Sveikatos apsaugos 7
Socialinės globos 16

Vilniaus apskrities viršininkai:

Jonas Šlepetys 1939–10–27
Alis Vydūnas 1997–2000
Feliksas Kolosauskas 2003–2004
Gintaras Gibas 2004–2006
Algirdas Kudzys 2000–2001
Gediminas Adolfas Paviržis 2001–2003
Alfonsas Macaitis 1995–1997; 2006–2008
Jonas Vasiliauskas 2008

Švietimas

2009–2010 mokslo metais 21 mokymo įstaiga:
2 gimnazijos;
3 vidurinės;
8 pagrindinės;
3 socializacijos centrai;
4 specialios mokyklos;
Vilniaus J. Tallat Kelpšos konservatorija;
13 priešmokyklinių grupių.
2009-11-02
Aušra Kalinauskienė, Vilnius
http://www.voruta.lt/rubrikos/140/2500
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter
Mano Lietuva tinklaraščio lankytojai