Archyvas ‘Tinklaraščio naujienos’ kategorijos

Visų patogumui – „Žagarės ozo pėsčiųjų takas“

Lapkritis 25th, 2009
2009 m. lapkričio 23 d., Žagarės regioniniame parke buvo atidarytas „Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis takas“.

Šio tako įrengimas finansuotas iš Europos Sanglaudos fondo pagal Valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašą. Bendra projekto vertė yra 372 tūkst. Lt. Lėšos buvo skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Prie projekto taip pat prisidėjo Joniškio rajono savivaldybė, skyrusi 35 tūkst. Lt.

Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad projektas „Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis takas“ finansuotas iš Europos Sanglaudos fondo pagal Valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašą įgyvendintas sėkmingai ir užbaigtas laiku. Projekto rezultatai pasiekti. Šis projektas yra pirmasis projekto „Nacionalinės auto turizmo trasos dalies su informacine sistema Žagarės regioniniame parke“ etapas. Projekto „Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis takas“

Švėtės upės vingis

Švėtės upės vingis

įgyvendinimui Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 4-242 buvo skirta 337 tūkst. Lt. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Prie projekto taip pat prisidėjo Joniškio rajono savivaldybė, skyrusi 35 tūkst. Lt, taigi bendra projekto vertė siekia 372 tūkst. Lt.

Projekto įgyvendinimas apėmė šias numatytas veiklas: Žagarės ozo pritaikymo lankymui darbus (laiptų, pontoninio tilto, aikštelės įrengimą), 5 poilsio aikštelių įrengimą (apžiūros laiptų, laiptų, pavėsinių su lauko baldais, tualetų su išėmimo duobėmis, persirengimo kabinų, stoginių atliekų konteineriams, laužaviečių, aikštelių, takų įrengimą), teritorijos ir pakrantės sutvarkymą (sumedėjusios augmenijos šalinimą, pomiškio valymą, smėlio pasluoksnio įrengimą). Pėsčiųjų take įrengta aikštelės ir takai su žvirgždo atsijų danga, aikštelės su asfaltbetonio danga, grunto pagrindas po pavėsinėmis. Šio projekto regioninio parko direkcija ėmėsi matydama smarkiai didėjantį lankytojų skaičių Žagarės ozo, Žvelgaičio piliakalnio bei Žvelgaičių ežero teritorijoje ir siekdama išsaugoti čia esančias gamtines ir kultūrines vertybes bei harmonizuoti gamtos ir visuomenės santykius.
Įgyvendintas projektas skatins atvykstamąjį bei vietinį kultūrinį pažintinį turizmą supažindins daugiau žmonių su Žagarės krašto gamtos ir kultūros vertybėmis. Įrengta minimalia infrastruktūra ilgą laiką galės naudotis visi Žagarės regioninio parko lankytojai ir žinoma, vietiniai gyventojai. Atitinkamai mažės chaotiško lankymosi, t. y. tokio, kuris neigiamai veikia saugomus objektus, palaipsniui mažės saugomų objektų ir vertybių bei jų aplinkos žalojimo situacijų. Pagarba, siekis išsaugoti ir tausoti gamtinę ir kultūrinę aplinką ateina su įvairiapusiu jos pažinimu.
„Išnaudojant turimus ozo, piliakalnio ir ežero geografinius privalumus įkurtas pėsčiųjų takas didins turizmo paslaugų įvairovę Žagarėje, atvers galimybes aktyviam kraštovaizdžio išteklių bei jo vertybių naudojimui visais metų laikais, bus gyvybingas, pakankamai patrauklus, tenkins išrankiausius Lietuvos ir užsienio pažintinio ar poilsinio turizmo mėgėjus ir atliks ugdomąją funkciją. Įrengtas takas tiesiogiai pajamų neduos, jis bus atviras plačiajai visuomenei, ypač vietiniams gyventojams. Tikimąsi, kad ir lankytojų saugomoje teritorijoje turėtų padaugėti dvigubai“ – sakė Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Įrengto tako eksploatacija, priežiūra ir tinkamu jo naudojimu rūpinsis regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su Joniškio miškų urėdija. Tam bus panaudojamos rajono savivaldybės kasmet skiriamos lėšos saugomos teritorijos tvarkymui iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinio, mokomojo ir poilsio tako įrengimas sudaro galimybes saugiai lankyti gamtos ir kultūros paveldo objektus, išsaugant bendrą kraštovaizdžio būklę ir biologinę įvairovę ateinančioms kartoms. Projekto rezultatai prisidės prie darnaus vystimosi principo įgyvendinimo ir duos dvigubą naudą: dabartinė karta tenkindama savo poreikius nesumažins galimybės tenkinti poreikius ateinančioms kartoms.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos dėka Saugomose teritorijose įgyvendino daugiau nei 40 veiklų, skirtų išsaugoti gamtines ir kultūrines mūsų šalies vertybes.
Žagarės regioninio parko direkcija nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.
Daugiau informacijos: Vida Paulauskienė, Žagarės regioninio parko projektų valdymo vyr. specialistė, tel.: (8 426) 60809, mob. tel. +370 61285083, faks. (8 426) 60809, el. paštas: info@zagaresrp.lt
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
A. Juozapavičiaus g. 9-501, LT-09311 Vilnius, tel.: (8-5) 270 9048, Faks.: (8-5) 272 2572, el. paštas: o.drobeliene@vstt.lt, http://www.vstt.lt
Žagarės regioninio parko archyvo nuotr.
Viešųjų ryšių vyr. specialistė Ona Drobelienė

Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba renginyje „Lietuvos eksporto prizas 2009“

Lapkritis 25th, 2009

Brangūs verslininkai,

Visuomet malonu matyti Jus, būtent Lietuvos ekonomikos kūrėjus.

Šiandien susirinkome pasveikinti ir pagerbti verslo lyderius, sėkmingai puoselėjančius verslumo kultūrą Lietuvoje. Ypač džiugu, kad tarp verslo lyderių yra ir moterų. Jų indėlis į tvarią verslo plėtrą yra labai svarbus ir pastebėtas daugelio pasaulio organizacijų ir ekspertų.

Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė

Verslo sėkmės paslaptys ir verslumo puoselėjimas – svarbi ir neatsiejama Lietuvos ūkio plėtros dalis. Jūsų pavyzdys turi paskatinti kitus ūkio dalyvius plėsti verslo bendruomenės ratą ir, prisijungus prie jo, įgyvendinti savo idėjas vidaus ir užsienio rinkose.

Dalijimasis Jūsų pažangiąja patirtimi neabejotinai gali pakelti Lietuvos verslo kultūrą į naują lygmenį, prisidėti prie lietuviško verslumo mokyklos formavimo.

Jūsų indėlis lavinant jaunąją kartą ir perteikiant gerąją verslo praktiką suformuotų stiprios ūkio raidos pamatus ateičiai.

Malonu matyti Jūsų sėkmingos veiklos rezultatus užsienio rinkose. Eksportas yra mūsų mažos atviros ekonomikos augimo pagrindas. Eksportuodami produktus į užsienio rinkas, Jūs pirmiausia eksportuojate lietuvišką darbštumą, žinias, tautos vertybes. Jūs esate mūsų šalies vizitinė kortelė.

Nuolatinės žmonių ir verslo pastangos, kantrus darbas bei gebėjimas būti lanksčiais duoda pirmuosius vaisius – fiksuojami pirmieji eksporto apimčių augimo ženklai.

Šalies eksportas ir jo struktūra yra vykdomos ekonominės politikos veidrodis. Struktūrinių reformų įgyvendinimas ir geresnė verslo aplinka bei Jūsų pačių iniciatyvos turėtų duoti teigiamų rezultatų. Įžvelgiu neišnaudotas galimybes stiprinti dialogą tarp valdžios ir verslo. Jis būtų naudingas Jūsų laimėjimams vidaus ir užsienio rinkose įtvirtinti.

Linkiu ir toliau stiprinti konkurencinį pranašumą, puoselėti šalies verslumo kultūrą ir būti lanksčiais bei gebėti prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų rinkose.

Tegul Jūsų įžvalgos ir laimėjimai užtikrina ilgalaikę mūsų šalies plėtrą, o Jūsų sėkmingos verslo bendruomenės ratas būtų kuo platesnis.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

http://www.prezidentas.lt/lt/prezidento_veikla/kalbos/lietuvos_respublikos_prezidentes_dalios_grybauskaites_kalba_renginyje_lietuvos_eksporto_prizas_2009.html

Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Prezidentė: Kova už Lietuvos žmogų – mums visiems sektinas pavyzdys

Lapkritis 24th, 2009

Pirmadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos kariuomenės dienos proga už didvyrišką šalies laisvės ir nepriklausomybės gynimą bei už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbėjant žūvančius žmones Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūną Kęstutį Skiezgilą ir Bazinių karininkų kursų Taktikos ir ginkluotės sekcijos instruktorių Arūną Baranovą, šią vasarą išgelbėjusius skęstančius žmones.

2009-11-23 Paradas. Kalbą sako Dalia Grybauskaitė

2009-11-23 Paradas. Kalbą sako Dalia Grybauskaitė

„Tarp apdovanojamųjų mes matome ne tik karius, bet ir civilius, turėjusius ir turinčius kario dvasia pagrįstus moralinius kriterijus. Šie kriterijai lemia drąsius nesavanaudiškus šių žmonių poelgius. Visų jų kova už Lietuvos žmogų – mums visiems sektinas pavyzdys,” – sakė Prezidentė.

Ceremonijos metu Prezidentė suteikė pulkininko laipsnius Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” štabo viršininkui Egidijui Karveliui ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadui Antanui Juciui.

Minint 91-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Katedros aikštėje valstybės vadovė priėmė iškilmingą karių rikiuotę, kurioje dalyvavo apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių.

Rikiuotėje su Lietuvos valstybės, kariuomenės bei kovinėmis vėliavomis išsirikiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Mokymo ir personalo valdybos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono būriai. Rikiuotėje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus kario apranga ir ginkluote, Lietuvos kariuomenės orkestras.

Kreipdamasi į Lietuvos karius Prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo, kad patriotizmas, drąsa, ištikimybė buvo perduodami iš kartos į kartą: jų vedami, savanoriai laimėjo Giedraičių kautynes, kovojo mūšiuose už nepriklausomą Lietuvą, dalyvavo pokario partizanų pasipriešinime, televizijos bokšto ir Seimo gynyboje.

„Kario dvasia – moralinė nuostata mums visiems, visai tautai. Tai įpareigojimas, auklėjant jaunąją kartą, motyvas nesavanaudiškai kasdieninei veiklai, siekiant kilnių tikslų. Kiekvieno žmogaus pilietiškumo įrodymas – Tėvynės gerovė ir jos autoritetas. Tai karių savanorių istorinis priesakas. Siekime jo įgyvendinimo”, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Prezidento spaudos tarnyba
http://www.prezidentas.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/prezidente_kova_uz_lietuvos_zmogu_-_mums_visiems_sektinas_pavyzdys.html
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

Romualdas Ozolas: Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo

Lapkritis 19th, 2009
Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei J. E. Daliai Grybauskaitei
Jūsų Ekscelencija!
Lietuvos valstybė dūsta, merdi ir griūva. Švedijos bankai paralyžiavo finansų apytaką. Lenkijos naftininkai nusitaikė į paskutinę jų monopoliją tramdančią Lietuvos atramą – „Klaipėdos naftą“.
Europos Komisijai nė motais, kad Ignalinos atominė – gana saugi, o Visagino atominė – šakėmis ant vandens rašytas lietuvių projektas, blokuojamas dar ir Rusijos bei Baltarusijos atominių užmojų. Ką mes gaminame pasaulio rinkoms?

LR Prezidentė D. Grybauskaitė (kairėje) ir Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos centro partijos Garbės pirmininkas R. Ozolas (dešinėje)

LR Prezidentė D. Grybauskaitė (kairėje) ir Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos centro partijos Garbės pirmininkas R. Ozolas (dešinėje)

Net pagrindinė mūsų – žemės ūkio – produkcija brangi ir nepakankamai konkurentiška. Privatizavome aukštojo mokslo studijas. Mediciną baigiame paversti privačiu verslu. „Sodra“ perpuvus ir kiaura. Sunaikinome savo oro linijas, užsimojame privatizuoti geležinkelius. Išparceliavimui ir iškirtimui rengiami valstybės miškai. Konstitucinis Teismas iš principo legalizavo nacionalinio raidyno – mūsų bendrinės kalbos stuburo – sunaikinimą.

Tai tik bendriausi šiandieninio mūsų Valstybės peizažo kontūrai. Kasdienybės darbai skandina juos miglose ir pavojingai fragmentizuoja, nusistemina. Bendras vaizdas yra kraupus.
Kaip ir daug kas Lietuvoje, ateities viltis siejau su valdžių kaita. Klostosi įspūdis, kad visą valstybės tvarkytojų energiją tebedegina kova dėl valdžios, dėl įtakos sferų ir finansinių srautų administravimo be apčiuopiamesnės naudos nacionalinei bendruomenei bei pačiai valstybei.
Kaip ir daugelis, buvau įsitikinęs, kad pasaulio finansų krizė, Lietuvoje sustiprinta beveik visuotinės privatizacijos bei visiško valstybės finansų iškaštavimo, privers mus išspręsti ne tik einamųjų mokėjimų subalansavimo, bet ir fundamentaliųjų valstybės pajamų klausimus. Ką daryti, kad mūsų biudžetiniai mokėjimai priklausytų ne tik nuo užsienio paskolų bei varganų Lietuvoje reziduojančių užsienio verslininkų mokesčių? – apie tai šiandien nebekalbama. Viską užgožia rūpesčiai dėl kasdienių išmokų. Netgi nedarbas ir nemąžtanti emigracija laikomi ne Vyriausybės reikalu.
Vargu ar išdrįstų kas nors neigti, kad Lietuvoje susiklostė nepaprastoji padėtis. Tačiau dar labiau neįtikėtina, kad Vyriausybė išdrįstų tai viešai pripažinti.
Tačiau kalbėti apie radikalų Valstybės atnaujinimą, jeigu mes dar norime Valstybę turėti, yra būtina.
Į idėjų banką norėčiau įnešti savo indėlį. Siūlau tokius neatidėliotinus Valstybės atkūrimo darbus.
1. Sustabdyti bet kokį valstybės (ir savivaldybių) turto išpardavimą. Kai, naudodamiesi sunkmečiu, ir valdžios, ir privataus sektoriaus vertelgos pardavinėja pastatus, žemes, miškus, geležinkelius, paštą ir visa, ką tik pasiekia jų rankos, moratoriumas „privatizacijai“ yra neišvengiamas, o šis nacionalinei bendruomenei priklausantis turtas turėtų būti prilygintas nacionalinėms aukso atsargoms.
2. Įkurti Lietuvos nacionalinį inovacinį banką ir įsteigti Krizių amortizavimo fondą. Nacionalinis inovacinis bankas (analogiškas Europos investicijų bankui) galėtų remti visas neprivačias valstybės kūrimo iniciatyvas ir administruoti Vyriausybės paskolas bei įvairių programų finansavimą. Nacionalinis inovacinis bankas turėtų būti Lietuvos gyvenimo finansinio deblokavimo valstybinis įrankis.
3. Lietuvos teritorijoje esančių energetikos resursų ir įrenginių valstybinė nuosavybė arba kontrolė. LEO LT akivaizdžiai pademonstravo, ką reiškia žaidimai su privatininkais energetikoje: verslas negali nesiekti pelno netgi tuo atveju, jeigu valstybei gresia bankrotas. Energetikos valstybinė priklausomybė reikštų, kad valstybės žinioje esanti ūkio šaka nėra verslo šaka, o nacionalinis turtas ir nacionalinei bendruomenei išgyventi būtina veiklos sritis.
4. Verslo, gaminančio konkurentiškas pasaulio rinkose prekes, valstybinis protekcionavimas. Finansų krizė įtikinamai įrodė, kad „laisvoji rinka“ ekonomikos problemų automatiškai nesprendžia. Nes – tiesą sakant – tokios rinkos ir nėra. Jeigu norime gyventi ne iš išmaldų, o iš savo pačių protu bei išmone pagamintų bei parduoti įmanomų prekių, turime pasirūpinti, kad tokių gamintojų ir atsirastų, bei jų nenužudytų pigūs užsienietiški surogatai. Parengiamoji tokių prekių gaminimo fazė – smulkaus ir vidutinio verslo valstybinio rėmimo programa.
5. Sustabdyti visų nacionalinių išmokų mažinimą. Mes neturime nacionalinės ekonomikos, turime tik žmones. Išsaugokim juos, kad paskutiniai neišsivaikščiotų uždarbiauti kitur arba neišmirtų dėl skurdo. Išsaugokime žmones – jie gal sukurs naują, iš mūsų nacionalinės bendruomenės energijos iškelsimą ekonomiką, kurios sukūrimas – tai mūsų valstybės ateities pamatas. Tačiau šiandien neturime mažinti socialinių išmokų motinoms, pensininkams, kultūrininkams, mokslo žmonėms ir kitiems nacijos gyvybinį bei kultūrinį potencialą saugojantiems ir gaminantiems žmonėms.
Visi, kurie nenori imtis kokių nors esminių pertvarkų, klausia: iš kur imti pinigų? Tai nėra argumentas, tai yra demagogijos kertinis akmuo. Jį paprasčiausiai reikia nuritinti. Jeigu reikia gelbėti paskutines tautos gyvasties liekanas, galima atsisakyti daug ko – ir niekam nereikalingų begalinių konsulatų, net ambasadų, ir pasaulio tvarkymo misijų kažkieno užraugtuose karuose, ir Gugenheimų, ir dar daug ko, ko reikalautų nepaprastoji ekonominė padėtis, į kurią pateko Lietuva. Svarbiausia – reikėtų pagaliau pajudinti uždumblėjusiuose finansų vidaus vandenyse pūvančius privačius milijardus. Kas darosi vien lošimo biznio požemiuose?
Koks turėtų būti mūsų pokrizinis ūkis – esminės diskusijos apie postspekuliacinį kapitalizmą rūpestis. Viena iš akinančių akivaizdybių yra liberalizmo be ribų ideologijos bankrotas su pačiomis liūdniausiomis pasekmėmis Lietuvai, kurios dar ir dabar kaip gėris peršamos Laisvosios rinkos instituto.
Dėkodamas už galimybę pasidalinti savo nerimu ir mintimis, norėčiau, Jūsų Ekscelencija, priminti vieną Jūsų kadencijos pradžioje pasakytą mintį: skiriate Ministru Pirmininku Andrių Kubilių, nes jis dar neišnaudojo pasitikėjimo kredito. Drįstu pasiteirauti: ar tikrai jis ir dabar dar neišnaudotas?
Pagarbiai
Romualdas Ozolas,
Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos centro partijos Garbės pirmininkas
2009 m. lapkričio 11 d., Vilnius
Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter

“Mano Lietuva” tinklaraščio atidarymas

Spalis 29th, 2009

Gerbiamas skaitytojau,

“Mano Lietuva” – naujas internetinis tinklaraštis, kuriame bus publikuojamos svarbiausios Lietuvos politikos, kultūros aktualijos ir informacija apie artėjančius renginius, parodas.

Mūsų tinklaraštis Jums, mielas skaitytojau, pasiekiamas adresu http://www.manolietuva.com

Pagarbiai,

“Mano Lietuva” tinklaraščio administratorius

Pranešti kitiems:
  • Print
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Mixx
  • Google Bookmarks
  • Blogplay
  • Add to favorites
  • blogmarks
  • Blogosphere News
  • Fleck
  • LinkedIn
  • Linkter
  • RSS
  • Slashdot
  • Twitter
Mano Lietuva tinklaraščio lankytojai