
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs
Spaudos ir informacijos skyrius

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys A. Piebalgs
Spaudos ir informacijos skyrius
Penktadienį, lapkričio 20 d. (Briuselis). Vakar vėlai vakare Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai, susirinkę į neeilinį viršūnių tarybos posėdį Briuselyje, susitarė dėl kandidatų į ES vadovų tarybos pirmininko bei

2009-11-19 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė (dešinėje)
užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio postus. Šios dvi naujos pareigybės įsteigtos pagal Lisabonos sutartį reformuojamoje Europos Sąjungoje.
Naujuoju ES vadovų tarybos nuolatiniu pirmininku, bendrijos valstybių narių renkamu dvejiems su puse metų, nutarta paskirti dabartinį Belgijos Ministrą Pirmininką Hermaną Van Rompuy.
“Hermanas Van Rompuy – yra žmogus, kuris sugeba rasti bendrus sprendimus labai sudėtingose situacijose. Europai tai svarbi patirtis. Be to – Belgija yra labai europietiška šalis, labai gerai suprantanti mažąsias nares. Todėl Lietuvai Belgijos atstovas tikrai bus labai naudingas”, – po susitikimo sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotine ES vadovai vieningai išrinko Jungtinės Karalystės atstovę Kateriną Ašton (Catherine Ashton), kuri iki šiol dirbo Europos Komisijos nare ir buvo atsakinga už ES išorės prekybos ryšius.
Pasak Lietuvos Prezidentės, Katerina Ašton turi didelį tarptautinį patyrimą ir labai sėkmingai pakeitė prieš pusantrų metų poste dirbusį britų prekybos komisarą Peterį Mandelsoną.
“Man, dar būnant Europos Komisijos nare, teko dirbti kartu su ponia Ašton beveik vienerius metus. Tikiuosi, jog šie kontaktai ir patirtis pravers ateityje ir man, ginant Lietuvos interesus”, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Ketvirtadienis, lapkričio 19 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus neeiliniame ES vadovų tarybos posėdyje.

Dalia Grybauskaitė
ES vadovų tarybos posėdyje planuojama aptarti ES institucinius klausimus ir bendrijos funkcionavimą po to, kai įsigalios Lisabonos sutartis. ES vadovai taip pat svarstys galimas kandidatūras į Bendrijos Prezidento bei vyriausiojo užsienio politikos įgaliotinio postus.
Spalio mėnesį Čekijos Respublikos Konstituciniam teismui pritarus, buvo panaikinta paskutinioji kliūtis Lisabonos sutarčiai įsigalioti Europos Sąjungoje.
Naujoji konstitucinė sutartis keičia ES institucinę sąrangą, įsteigia ES Prezidento ir vyriausiojo užsienio politikos įgaliotinio pareigybes, numato paprastesnį, efektyvesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimo būdą, suteikia Europos Sąjungai naujų galių bei skatina aktyvesnį piliečių dalyvavimą politiniame procese.